Gintarėliai

Viena stipriausių 7 - o deš. pabaigos ir 8 - deš. pradžios Kauno grupių, bei pirmasis Lietuvos gitarinis kolektyvas, kurio įrašus išleido oficiali sovietinė leidybinė kompanija. Apie 1962 metus į Kauno miesto Karmelitų rajone gyvenusią daugiavaikę Švabų šeimyną Luxembourg radijo bangomis įsiveržė "The Beatles" melodijos. Labiausiai šia muzika užsikrėtė du jauniausi šeimos nariai - devynmetis Virginijus ir dešimtmetis Eimontas. Abu jie mokėsi J.Naujalio mokykloje smuiko klasėje, todėl tėvams nupirkus akustines gitaras, vaikinai gan greitai įsisavino grojimo naujaisiais instrumentais paslaptis. Pirmieji jaunųjų gitaristų koncertai įvyko šalia namų esančiame kieme ir susilaukė didelio gatvės kaimynų susidomėjimo. Šių pasirodymų metu prie broliukų Virginijaus ir Eimonto prisijungė dar vienas jaunasis entuziastas - taip pat gitara grojęs Jonas Toleikis. Būsimos grupės krikštatėviu tapo vietinės neklaužadų gaujos vadeiva, pasiūlęs pasivadinti "Gintarėliais". Savo numylėtinius kaimynai vadindavo "mūsų "Gintarėliai". "Gintarėlius" ėmė kviesti groti į vestuves ir kitokius pasilinksminimus, tačiau netrukus buvo suprasta, kad tikrai, bigbytą bandančiai groti grupei, neužtenka vien akustinių gitarų. Padėtį gelbėti ėmėsi vyresnysis brolis Vidimantas Švabas, savo rankomis pagaminęs elektrines solinę, ritminę ir bosinę gitaras. Pirmi pasirodymai su naujaisiais instrumentais įvyko apie 1965 metus Lenkijoje vykusioje pionierių vasaros stovykloje, kur poilsiavo ir "Gintarėliai". Nuo tada prie grupės prisijungė ir mušamaisiais grojęs Valerijus Šalyginas. Gimtasis Kaunas apie "Gintarėlius" išgirdo apie 1966 metus, kuomet po keleto pasirodymų KPI šokių vakaruose (kur "Kertukai" leido pagroti pertraukų metu), po miestą pasklido gandas apie grupę, puikiai atliekančią "The Beatles" dainas. Netrukus jaunaisiais talentais susidomėjo maestro M. Tamošiūnas ir pakvietė juos tapti savo vadovaujamo estradinio orkestro "Oktava" ritmo grupe. Prasidėjo aktyvus ir koncertinis gyvenimas. Šiek tiek pakitusiu sąstatu (1967 m. gitaristą J. Toleikį pakeitė Julius Brazaitis grojęs iki 1971 metų, kuomet grįždama iš koncerto Klaipėdoje grupė pateko į autoavariją) "Gintarėliai" ėmė koncertuoti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Taip, jau 1968 metais išvyko į gastroles po Rytų Vokietiją, vėliau sekė išvykos į Angliją, Vengriją, Lenkiją, Suomiją ir net Afrikoje esančią Kongo respubliką. 1973 metais vėl pakito sudėtis: būgnininką V. Šalyginą (po vieno iš koncertų jam "sušlubavo" širdis) pakeitė Vladimiras Teluchinas. Nauja sudėtimi "Gintarėliai" bandė tęsti veiklą, tačiau dėl įvairių vidinių ir išorinių problemų, dar tais pačiais metais iširo. Buvę grupės iniciatoriai broliai Švabai ir toliau tęsė muzikinę veiklą bei grojo įvairiose Lietuvos kolektyvuose. 1991 metais Maskvoje vykusio pučo metu jiems pavyko emigruoti į JAV, kur jie gyvena ir muzikuoja iki šiol. Nariai: Virginijus Švabas - solinė gitara; Eimuntas Švabas - bosinė gitara; Jonas Toleikis - ritminė gitara (iki 1967 m.); Valerijus Šalyginas - mušamieji (iki 1973 m.); Julius Brazaitis - ritminė gitara (nuo 1967 iki 1971 m.); Vladimiras Teluchinas - mušamieji (nuo 1973 m.). Kūriniai, diskografija: Pasirodymų metu "Gintarėliai" įsiterpdavo į "Oktavos" repertuarą atlikdami "The Beatles", "The Rolling Stones" ir savo kūrybos dainas. Iš pastarųjų paminėtinos "Žemės gaudesys", "Stebina motina ir tėtis", "Gėlių dainos", "Mes dar susitiksim". Vienu svarbiausiu įvykiu grupės istorijoje tapo 1972 metais Rygoje kartu su "Oktava" padaryti įrašai, kurių pagrindu tais pačiais metais LP formatu buvo išleistas albumas. Tokiu būdu "Gintarėliai" tapo pirmąją Lietuvos roko grupe, kurios įrašus išleido oficiali sovietinė leidybinė kompanija. Kitas fenomenalus įrašas - tai 1972 metais Amerikoje, New Yorko įrašų studijos "Eurostone" išleista plokštelė "Jūreivių keliai ir kitos dainos...", kurioje skambėjo dar 1970 metais M. Tamošiūno pastangomis į Ameriką atvežti "Oktavos" ir "Gintarėlių" įrašai. Read more on Last.fm. User-contributed text is available under the Creative Commons By-SA License; additional terms may apply.