Migloko

Du įsimylėję jaunuoliai vaikščiojo parke.Išgėrę gilių kavos suprato,kad atėjo laikas auginti judviejų vaisių.Vaikščiojo parke,vaikščiojo,ieškojo pačio gražiausio pasaulyje medžio.Ant snaigėm ir samanom apaugusio kalno pačiame parko centre pamatė nuostabų medį.Vynuogę,apkritusią baltais vyšniniais žiedais.Akimirksniu užsidėję pačiūžas,kad lengviau pasiektų kalno viršūnę pradėjo kopti.Užlipę ir pamatę Vyšnios žieduose paskendusį vynuogių medį,neteko žado ir dar valandėlę žiūrėjo ir bučiavo.Surado patį gražiausią vynuogės žiedelį,nusiskynė,prasipjovę abudu pirštus,užlašino kraujo ir įsidėjo į kišenę tarp kaklaraiščių,kad butų šilčiau.Grįžę namo į degtukų dėžutę įtiesė skiautę šilko ir paguldė ten žiedelį , įjungė ant stalo stovinčia lempą skirtą braižybai,kad greičiau įvyktų stebuklas.Už poros dienų,tėčiui ir mamai bevalgant pusryčius iš vynuogės žiedo išlipo maža mergaitė,mėlynom didelėm akim ir pačiomis ilgiausiomis pasaulyje blakstienomis,stovint ant stalo mergytė pradėjo mirksėti ir sukėlė milžinišką vėją kambaryje,tečio ūsai nuskrido ant stogo,o mamos suknelė apsivertė išvirkščia puse. Mama pasiuvo tamsiai mėlyną suknelę,su juodu kaspinėliu apjuosiančiu kaklą,o tėtis pagamino mikrofoną.Mėgstamiausia migloko• dainavimo vieta stalas su mikrofonu.Dainuoju mintinai,nes jei stovėtų stovas su natomis,aš pradėčiau mirksėti ir visas stovas su popierėliais nuskristų į kitą gatvęs pusę,o galbūt net pasiektų kitą miestą. Read more on Last.fm. User-contributed text is available under the Creative Commons By-SA License; additional terms may apply.